Naujienos

37-erių Gintarės planuose nėštumo nebuvo – dukra gimusi cezario pjūvio operacijos metu dėl preeklampsijos, paskutinis nėštumas baigėsi vaisiaus žūtimi gimdoje 25-ąją savaitę dėl Rh izoimunizacijos sukeltų komplikacijų. Tai – imuninė reakcija, kai moters kraujyje gaminasi antikūnai prieš vaisiaus eritrocitus, jie, patekdami per placentą į vaisiaus kraujotaką, sukelia vaisiaus eritrocitų žūtį, o tai sukelia sunkią mažakraujystę. „Sužinojusi, kad laukiuosi, buvo daug baimių ir abejonių. Kalbėjomės tiek šeimoje su vyru, tiek su gydytojais specialistais, kaip teisingai pasielgti, ką daryti, kad šįkart nėštumas nesibaigtų nelaime. Nusprendžiau nešioti mažylį ir daryti viską, kad tik galėčiau jį sūpuoti savo rankose“, – atvirauja moteris.

Smegenų navikai, dar žinomi kaip centrinės nervų sistemos navikai, – reta navikų forma, kurią gali būti sunku pastebėti, ji ilga laiką gali nesukelti akivaizdžių simptomų ar negalavimų. Albertas Šliaužys, Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos gydytojas neurochirurgas, sako, kad šiuo metu smegenų navikus galima išskirti į 12 grupių ir kiekviena grupė turi skirtingas augimo bei vystymosi tendencijas.

Endometriozė – lėtinė, uždegiminė liga, kurios metu į gimdos gleivinę panašus audinys išplinta už gimdos ertmės ribų, sukeldamas tam tikrus simptomus, kurie vargina moterį ir kenkia jos gyvenimo kokybei. Visame pasaulyje šia liga serga apie 176 milijonus reprodukcinio amžiaus moterų. „Lietuvoje tikslaus sergančiųjų skaičiaus nustatyta nėra, tačiau jis galėtų svyruoti tarp 60-90 tūkstančių“, – sako Povilas Jukna, Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojas akušeris ginekologas. Apie endometriozę, ligos simptomus ir gydymo galimybes kalbamės su P. Jukna.

Plaučių vėžys – piktybinis plaučių susirgimas, viena iš dažniausių diagnozuojamų onkologinių ligų. Kasmet pasaulyje nustatoma apie du milijonus naujų atvejų, iš kurių net apie 1,8 milijonų baigiasi mirtimi. „Lietuvoje situacija taip pat nėra džiuginanti – kiekvienais metais diagnozuojama apie pusantro tūkstančio naujų atvejų. Vien Kauno klinikose per metus suteikiama virš 1700 onkologinių paslaugų plaučių vėžiu sergantiesiems, – sako prof. Marius Žemaitis, Kauno klinikų Krūtinės ląstos navikų teminės grupės ir Pulmonologijos klinikos Krūtinės onkologijos ir intervencinės pulmonologijos sektorius vadovas. Apie plaučių vėžį, rizikos veiksnius ir gydymo galimybes kalbamės su prof. M. Žemaičiu.

Kauno klinikų pacientui Antanui dar 2019 metais profilaktinio sveikatos patikrinimo metu pastebėti padidėję kepenų fermentai. Dėl šios priežasties vyras konsultuotas gydytojų gastroenterologų, jam nustatytas  lėtinis virusinis hepatitas C su jau išsivysčiusia kepenų ciroze. „Nors pacientui virusinis hepatitas C išgydytas, tačiau virusas jau buvo padaręs savo juodą darbą ir sukėlęs kepenų cirozę, kurios fone išsivystė ir pirminis kepenų ląstelių vėžys“, – teigia doc. Irena Valantienė, Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos Gastroenterologijos skyriaus vadovė.

Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninei – reikšmingas įvertinimas, jai suteikta Europos kardiologų draugijos Prevencinės kardiologijos asociacijos akreditacija. Prof. Raimondas Kubilius, ligoninės vadovas, sako, kad Kulautuvos reabilitacijos ligoninė tapo vos antruoju akredituotu centru Lenkijoje ir Baltijos šalyse bei nuo šiol atpažįstama kaip dar vienas Europos centras, teikiamomis paslaugomis atitinkantis Europos kardiologų draugijos numatytus veiklos standartus ir reikalavimus. 

Visuotinė naujagimių patikra – tai visuomenės sveikatos programa, kuria siekiama diagnozuoti įgimtas ligas naujagimiams dar iki prasidedant simptomams ir laiku pradėti gydymą. „Ši programa – ypatingai svarbi, nes anksti diagnozavus įgimtas ligas, gali būti užkirstas kelias ligos progresavimui ir jos sukeltoms komplikacijoms“, – sako Rasa Traberg, Kauno klinikų Genetikos ir molekulinės medicinos klinikos gydytoja genetikė. Interviu kalbinama R. Traberg pasakoja apie įgimtų ligų, dėl kurių tikrinami naujagimiai, patikrą bei kaip ir kada ji atliekama. 

Kasmet Kauno klinikose atliekama daugiau nei 70 tūkst. chirurginių operacijų. Siekiant užtikrinti kuo įmanoma saugesnę aplinką operacinėse diegiama daugybė inovatyvių priemonių – saugios chirurgijos lapai, standartizuojamos darbo vietos, vienoda sistema ženklinami medikamentai. Apie saugią chirurgiją ir priemones, galinčias užtikrinti pacientų saugą operacinėse, kalba Karolis Bareikis, Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos gydytojas neurochirurgas, ir Martynas Laukaitis, Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos gydytojas kraujagyslių chirurgas.

Rugpjūčio mėnesį Kauno klinikose pirmą kartą pacientui atlikta nesuderinamos kraujo grupės inksto transplantacija. Ši transplantacija Lietuvoje yra atliekama itin retai ir yra unikali, nes jos metu persodinamas inkstas iš gyvo organų donoro, kurio kraujo grupė neatitinka recipiento kraujo grupės. Dėl šios priežasties recipientui prieš atliekant transplantaciją iš kraujo pašalinti antikūnai prieš donoro kraujo grupės antigenus.

Rugsėjo mėnuo Kauno klinikose paskelbtas Pacientų saugos mėnesiu. Jo metu siekta atkreipti dėmesį į priemones, užtikrinančias pacientų saugą sveikatos priežiūros sistemoje. Itin didelis dėmesys skirtas pacientų, jų artimųjų įsitraukimui į gydymo procesą, tokiu būdu kuriant ir tobulinant saugos procesus. Apie Pacientų saugos mėnesį ir jo iniciatyvas kalbamės su Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos gydytoja anesteziologe reanimatologe ir pacientų saugos entuziaste Vilma Traškaite-Juškevičiene.

Psichologinis saugumas – vienas iš komponentų, galinčių padėti užtikrinti saugumo jausmą organizacijoje. Saugiai darbo vietoje besijaučiantis darbuotojas gali pasiekti neįtikėtinų rezultatų ir suteikti tinkamas ir paciento lūkesčius atitinkančias sveikatos priežiūros paslaugas. Nuovargis, stresas, didelis darbo krūvis ir kiti su saugumu ligoninėje susiję klausimai kelia grėsmę ne tik darbuotojų, bet ir pacientų gerovei. Apie tai, kodėl svarbu puoselėti psichologinį saugumą darbovietėje ir kaip tai sekasi įgyvendinti Kauno klinikose, pasakoja prof. Tomas Lapinskas, Kauno klinikų direktorius visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms. 

Rugsėjis – onkologinėmis ligomis sergančių vaikų mėnuo. Visame pasaulyje vaikų, sergančių onkologinėmis ligomis, skaičius išlieka stabilus, tačiau prieš keliasdešimt metų stebėtas sergamumo piktybinėmis ligomis šuolis, daugiausiai siejamas su pagerėjusia vaikų onkologinių ligų diagnostika. „Panašias tendencijas stebime ir Lietuvoje. Kasmet Kauno klinikose apie 20 vaikų išgirsta onkologinės ligos diagnozę, o aktyvus gydymas skiriamas iki 40 pacientų, – sako doc. Giedrė Rutkauskienė, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos Vaikų onkologijos ir hematologijos sektoriaus ir centro vadovė. – Nors, lyginant su suaugusiais pacientais, skaičiai nėra dideli, tačiau vaikų onkologijai būdinga didelė ligų įvairovė – vienu metu skyriuje gali būti gydoma 10 ir daugiau skirtingų navikų formų“. Interviu kalbinama docentė pasakoja apie dažniausias vaikų onkologines ligas, jų atpažinimą bei progresą jų gydyme.