Naujienos

Organų transplantacija – svarbus procesas, gelbstintis gyvybes ir gerinantis pacientų gyvenimo kokybę. COVID-19 pandemijos metu kilo iššūkis rasti būdą, kaip toliau saugiai ir sėkmingai vykdyti transplantacijos procesus. „Pandemijos metu visame pasaulyje organų transplantacijų procentinis skaičius krito, tačiau Lietuvoje – didėjo, o 2021 metai buvo ypač sėkmingi“, – sako Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas, Organų donorų programos vadovas doc. dr. Tomas Tamošuitis. Vyresnysis transplantacijų koordinatorius Andrejus Bura pabrėžia, kad komanda ne kartą galvojo stabdyti transplantacijų procesą Kauno klinikose, tačiau priimtas sprendimas vis tik dirbti drąsiai ir užtikrintai parodė, kad viskas yra įmanoma net ir sudėtingiausiomis situacijomis. 

Tinklalaidėje „INFOKASTAS“ doc.dr. T. Tamošuitis ir A. Bura pasakoja apie transplantacijos procesą, kaip viskas keitėsi pandemijos metu ir kokias pamokas išmokome.

56-erių metų Endželos ligos istorija prasidėjo prieš kiek daugiau nei metus. „Supratau, kad kažkas yra negerai, kai išbėrė visą kūną ir nukrito svoris“, – prisimena Endžela. Vėliau paaiškėjo diagnozė – moteriai nustatyta ūminė mieloleukemija. Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytojas hematologas ir onkologas chemoterapeutas dr. Domas Vaitiekus teigia, kad daugumai šia liga sergančių pacientų nepakanka vien gydymo medikamentais ar kitų modernių gydymo būdų. Alogeninė kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija (KKLT) jiems tampa vienintele viltimi įveikti ūminę mieloleukemiją.

Balandžio mėnesį atliktas visuomenės nuomonės tyrimas apie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas parodė, kad COVID-19 pandemija atkreipė visuomenės dėmesį į ligoninių veiklą, bet reputacijos vertinimui įtakos neturėjo. Kauno klinikų reputacijos vertinimas išliko stabiliai teigiamas, o įstaigos žinomumas reikšmingai išaugo. Per trejus metus jis padidėjo 8 proc.

Gimdos kaklelio vėžys – vienas dažniausiai moterims diagnozuojamų onkologinių susirgimų. Kasmet pasaulyje ši klastinga liga nustatoma daugiau nei pusei milijono pacienčių, o Lietuvoje per metus gimdos kaklelio vėžio diagnozę išgirsta apie 500 moterų. Pasak Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojos akušerės ginekologės doc. dr. Kristinos Jarienės, neatsižvelgiant į pacienčių amžių, gimdos kaklelio vėžys užima ketvirtą vietą tarp diagnozuojamų onkologinių susirgimų. „Jei vertintume gimdos kaklelio dažnį jaunoms, reprodukcinio amžiaus moterims, joms ši onkologinė liga yra antra arba trečia pagal dažnį, – teigia doc. dr. K. Jarienė. – Šios ligos dažnis pradeda didėti nuo 35-40 metų amžiaus.“ 

Gegužės 22 dieną Kaune pasiektas Lietuvos rekordas: skubiosios medicinos gydytojai išmokė gaivinti daugiausiai žmonių per vieną dieną. Vos per 7 valandas „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginyje „Kaunas Gaivina“ skubiosios medicinos gydytojams pradinio gaivinimo veiksmų pavyko išmokyti daugiau nei 700 žmonių. Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai bei Skubiosios medicinos klinikos vadovas prof. dr. Kęstutis Stašaitis sako, kad mokėti suteikti pirmąją pagalbą, ypač tokiu neramiu laikmečiu, yra mūsų visų pilietinė pareiga, prisidedanti prie visuomenės saugumo. „Smagu, kad prie visuomenės saugumo reikšmingai prisideda ir Kauno klinikų skubiosios medicinos gydytojai“, – sako profesorius.

Kauno klinikų naujagimiai sulaukė ypatingos dovanos – ukrainietė Viktorija Krasnikova keturiolikai mažylių įteikė tradiciniais ukrainiečių raštais išmargintus marškinius – Vyšyvankas.

Gegužės 19 dieną minima Pasaulinė motinos pieno donorystės diena. Šia proga Kauno klinikų Neonatologijos klinikos personalas ir neišnešiotų naujagimių mamos dėkoja maitinančioms moterims, kurios dalijasi pienu su mažiausiais Kauno klinikų pacientais.

Mažasis Kauno klinikų pacientas Danas visai neseniai atšventė savo pirmąjį gimtadienį. Šiandien jis atrodo guvus, linksmas ir sveikas berniukas. Kaip teigia tėtis Svajūnas, iš šono stebint sūnų, net neatrodo, kad jis galėtų sirgti klastinga ir reta širdies raumens liga – dilatacine kardiomiopatija (DKMP), diagnozuojama vienam vaikui iš 100 tūkstančių. „Jokių ligos požymių mūsų sūnelis neturėjo. Vieną dieną jis tiesiog garsiai suklykė ir nustojo kvėpuoti, – pasakojimą pradeda tėtis. – Tuo metu Danui buvo vos tik mėnesis.“

Gegužės pradžioje diplomus atsiėmė pirmieji unikalios tarptautinės valdysenos mokymų programos, skirtos Lietuvos sveikatos apsaugos sektoriaus – didžiųjų šalies ligoninių, sveikatos politikos institucijų atstovams, dalyviai. Mokymai pirmą kartą Lietuvoje organizuoti bendradarbiaujant Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) biurui Lietuvoje, Karališkajam Edinburgo gydytojų koledžui (angl. Royal College of Physicians of Edinburgh), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei Kauno klinikoms, kuriose ir vyko mokymai. 

Po trijų savaičių trukusios misijos karo siaubiamoje Ukrainoje, Kauno klinikų medikai sugrįžo į savo kasdienius darbus.

Sugrįžusių Kauno klinikų medikų komandą, kurią sudaro gydytoja anesteziologė reanimatologė Vilma Traškaitė-Juškevičienė, gydytojas urologas Martynas Stanionis, slaugytojos Ugnė Pikšrytė, Živilė Kisieliūtė ir Ingrida Mereškevičiūtė, pasveikino Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, kuris kartu su administracija įteikė padėkas už ryžtą ir drąsą padedant kolegoms Ukrainoje.

Gegužės 4 dieną, po dviejų metų pertraukos, įvyko tradiciniai Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuojami Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimai. Už sunkų ir pasiaukojantį darbą bei nuopelnus sveikatos apsaugos sistemai, taip pat kovą su COVID-19 pandemija sveikatos apsaugos ministras dr. Arūnas Dulkys garbės ženklus įteikė dviems Kauno klinikų medikams.