Naujienos

Beveik prieš metus staiga suprastėjo Kauno klinikų pacientės Veronikos sveikata. Vieną dieną jai tiesiog pradėjo bėgti iš nosies kraujas, kurio nebuvo įmanoma sustabdyti. „Nuvykau į ligoninę ir savijautai pagerėjus, sugrįžau namo. Po kurio laiko, kraujas vėl pradėjo bėgti ir tai kartojosi nuolat, bet stengiausi į jį nekreipti dėmesio. Maniau, kad taip turi būti“, – pasakoja moteris.

Kauno klinikose dirbantiems nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams sudarytos sąlygos lietuvių kalbos mokytis neišeinant iš įstaigos – pamokos vyksta ligoninėje. Lietuvių kalbos mokytoja Gitana Liaudinskienė tris mėnesius mokė Kauno klinikų darbuotojus iš Ukrainos lietuvių kalbos pagrindų. Birželio pabaigoje pirmoji grupė ukrainiečių, kurią sudarė šešios moterys, gavo pažymėjimus, įrodančius, kad jos sėkmingai pabaigė A1/A2 lygio programą užsienio piliečiams, atvykusiems gyventi Lietuvos Respublikoje ir nemokantiems lietuvių kalbos.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Valstybės dienos proga liepos 6-ąją įteikė valstybės apdovanojimus.

Liepos 5 dieną Kauno klinikose lankėsi Jungtinės Karalystės ambasadorius Lietuvoje Brian Olley. Oficialaus vizito metu Jungtinės Karalystės ambasados delegacija, sudaryta iš amabasadoriaus, mokslo ir inovacijų koordinatorės Baltijos šalims Miglės Masaitytės, Tarptautinės prekybos departamento patarėjos Ringailės Savičienės ir Patekimo į rinką Baltijos šalyse patarėjos Marinos Delegan, apžiūrėjo Kauno klinikų miestelį ir jame esančius modernius padalinius.

28 metų Agnei vaikystėje dažnai kartodavosi šlapimo takų uždegimai, ateityje nulėmę blogėjančią inkstų veiklą. Dar ankstyvoje jaunystėje moteriai buvo diagnozuota lėtinė inkstų liga. „Visada žinojau, kad ateityje prireiks inksto transplantacijos, bet gyvenau su mintimi, kad ši diena dar labai toli“, – prisimena jauna moteris. Deja, inksto transplantacijos Agnei prireikė greičiau nei ji tikėjosi – jai buvo vos 26-eri. Suvieniję jėgas, dviejų didžiausių Lietuvos ligoninių – Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų – medikai pagerino jaunos pacientės savijautą bei grąžino jai gyvenimo kokybę.

Per metus Kauno klinikose spinduline terapija gydoma apie 2,5 tūkst. pacientų, o spindulinė terapija – vienas iš svarbiausių ir sėkmingiausių onkologinių ligų gydymo metodų. Gitana – Kauno klinikų pacientė, kuriai spindulinė terapija padėjo sustabdyti klastingą onkologinę ligą. Moteris nuolat tikrindavosi, ar nėra pakitimų krūtyje. Prieš trejus metus užčiuopusi guzelį, ji, kiek pasvarsčiusi, nusprendė apsilankyti pas gydytoją. „Žinojau, kad už pusės metų turiu suplanuotą patikrą, todėl nusprendžiau palaukti. Prabėgus kelioms savaitėms, pastebėjau, kad guzelis tik didėja. Tai ir paskatino apsilankyti pas šeimos gydytoją“, – pasakojimą pradeda moteris.

Prieš dvejus metus 57-erių metų Kauno klinikų pacientę Joaną pradėjo varginti pilvo skausmai, kurie, laikui bėgant, nesiliovė, o tik dar labiau stiprėjo. „Atsirado pilvo pūtimas, pradėjo kristi svoris. Iš pradžių galvojau, kad svoris krenta, nes laikausi dietos. Bet net ir nustojus jos laikytis, jis vis tiek krito. Apsilankiau pas šeimos gydytoją, kuris, atlikęs kraujo tyrimus, rekomendavo apsilankyti pas gydytoją chirurgą“, – pasakoja Joana. Taip pacientė atsidūrė Kauno klinikose.

73 metų šiaulietę Eleną ne vienerius metus kamavo sveikatos problemos, kurios, kaip pati moteris manė, yra vyresnio amžiaus pasekmė. „Vartojau vaistus nuo hipertenzijos, II tipo cukrinio diabeto. Negalėjau net prigulti ant kairiojo šono – iškart vargindavo dusulys“, – pasakoja moteris. Nei moteris, nei ją gydę ir konsultavę Šiaulių medikai neįtarė, kad tikroji moters prastos savijautos priežastis – iš autonominio nervų mazgo išsivystęs navikas, vadinamas paraganglioma.

Beveik prieš dvejus metus Aurimas pajuto stiprų nuovargį, kuris kamavo net ir gerai išsimiegojus. Iš pradžių vyras į jį nekreipė daug dėmesio. „Vėliau atsirado tuštinimosi problemų, praplyšo žarna ir ilgai negijo. Pakilus temperatūrai, supratau, kad šių simptomų ignoruoti negaliu, todėl nusprendžiau apsilankyti pas gydytoją“, – pasakoja Kauno klinikų pacientas.

Trumposios žarnos sindromas – reta virškinimo sistemos ir kepenų liga, kuri Lietuvoje diagnozuota vos septyniems pacientams. Viena iš jų – Kauno klinikų pacientė 43-ejų metų Astutė. Visai neseniai, praleidusi beveik penkis mėnesius Kauno klinikose, moteris išvyko namo. Per šį laikotarpį jai atliktos net trys operacijos. „Lapkričio mėnesį pajutau skrandžio skausmą, išgėriau vaistų. Atrodė, kad skausmas nuslūgo, – prisimena Astutė. – Ryte su drauge išgėrėme kavos ir vėl prasidėjo stiprus skrandžio skausmas, vėmimas, viduriavimas.“

Atšilus orams, Jonas kartu su artimaisiais nusprendė išsikepti šašlykų ir taip pasidžiaugti artėjančia vasara. Tačiau niekas negalėjo įtarti, kad ramus pasisėdėjimas artimųjų rate baigsis Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikoje. „Prisimenu tiek, kad artimasis mane prajuokino tuo metu, kai burnoje turėjau mėsos gabalėlį, – prisimena Jonas. – Netikėtai įtraukiau šašlyką giliai į gerklę ir užspringau. Po kiek laiko praradau ir sąmonę“.

Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyrius sulaukė ypatingos dovanos – daugiafunkcinio skubios pagalbos vežimėlio, skirto palengvinti personalo darbą. Skyriaus vadovas Algirdas Dagys pastebi, kad šis vežimėlis nuo kitų skyriuje naudojamų vežimėlių skiriasi savo ypatybėmis. „Naujojo vežimėlio stalčiai pažymėti skirtingomis spalvomis, o juose sudedami vaistai ir priemonės, atsižvelgiant į vaikų amžių ir svorį, – teigia A. Dagys. – Toks ženklinimas padeda sutaupyti laiko ir išvengti galimų klaidų.“